Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30–metį, filatelistas, sfragistas bei kartografas inžinierius Rimantas A. Kunčas–Žemaitaitis “Dirvos” skaitytojams pristato pirmuosius Lietuvos pašto leistus ženklus, esančius jo kolekcijoje, kuriuose Lietuvos žemėlapyje rodomos valstybės sienos sutampa su buvusį administracinį Sovietų sąjungos vienetą (dalį istorinės Lietuvos) žyminčiomis sienomis, Lietuvą reokupavus Sovietų sąjungai.
1990 m. Kovo 11-ajai pažymėti skirtiems pašto ženklams buvo panaudoti sovietinės Lietuvos pašto leisti ženklai su sovietine atributika, atspauduoti Lietuvos valstybiniu ženklu Vyčiu. Pirmuosiuose Lietuvos pašto išleistuose atkurtos Lietuvos pašto ženkluose – 1990 m. spalio mėn. Kaune atspausdintuose ir išleistuose į apyvartą keturių nominalų pašto ženklų (vienspalvių, be klijų sluoksnio ir neperforuotų) serijoje “Angelas”, – sukurtuose grafikės, dizainerės Violetos Skabeikienės, Lietuvos žemėlapyje rodomos valstybės sienos sutampa su buvusį administracinį Sovietų sąjungos vienetą žyminčiomis sienomis. Iliustracijoje, Lietuvos pašto ženkle “Angelas”, kartografas Rimantas A. Kunčas–Žemaitaitis, žymi Lietuvos valstybės sienas, nustatytas pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartį, pasirašytą 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje, į ką turėjo būti arsižvelgiama atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atkuriamas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos Nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios, taigi suprantama, kad Lietuvos valstybės sienos negali sutapti su buvusiu administraciniu Sovietų sąjungos vienetu, kas, suprantama, ir turėjo atsispindėti pirmuosiuose Lietuvos pašto išleistuose atkurtos Lietuvos pašto ženkluose. Lietuvos filatelinės opozicijos visuomeninio judėjimo FILOP tai progai 2003 m. išleistuose pašto ženkluose (autorius J. Gaučas) Lietuvos valstybės sienos rodomos kaip nustatyta pagal 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartį.
Beje, pašto ženklų serijoje “Angelas” Lietuvos valstybės siena, einanti ties Klaipėda, tarsi nutrūksta neapimdama Klaipėdos krašto, atrodytų nesuprantamai netelpančio pašto ženkle. Peršasi nuomonė, kad toks sprendimas nebuvo atsitiktinis – pašto ženklo užribyje atsidūrusi krašto dalis vizualiai tampa tarsi mistinė, neegzistuojanti, pasąmonėje jai nejučia priskiriama vieta kitoje erdvėje. Galime tik spėlioti, ar tai sietina su Sovietų sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo pradėtu politiniu žaidimu po vadinamojo Lietuvos „akibrokšto“ 1990-ųjų Kovo 11-ąją. Nepraėjus nė metams po Nepriklausomybės paskelbimo Maskvoje buvo susigriebta, kad Klaipėdą reikėtų prijungti prie Kaliningrado srities. Buvo suformuota speciali komanda, kuri turėjo atlikti šią „misiją“, tačiau užgrobimo planai žlugo.
Lietuvos valstybės sienas, rodomas kaip nustatyta pagal 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartį, nupieštas nežinomo autoriaus ant Berlyno sienos Vakarų pusėje, galime matyti kartografo bei sfragisto inžinieriaus Rimanto Kunčo–Žemaitaičio sukurtame ir Lietuvos įstojimui į NATO skirtai progai 2004 m. Filatelistų draugijos “Lietuva” išleistame suvenyriniame voke, beje, autoriui pasirašytame paties Lietuvos kariuomenės vado, generolo majoro Jono Kronkaičio.
